rauslys

rauslỹs, -ė̃ smob. (4) DŽ, FrnW708 1. kas rausiasi, knisa: Senis ilčius rauslys (šernas), jau užėdęs, ausis priekin pakreipęs, sukioja šnipą rš. 2. kas mėgsta grioztis: Sučiupo rauslys ir mano auksinėlius rš.